Snieglentės yra specialios lentos, skirtos slysti sniego paviršiumi. Kitaip nei slidės, snieglentė yra daug platesnė, abi kojos tvirtai pritvirtintos prie vienos lentos. Priklausomai nuo slidininkų ūgio, snieglenčių plotis dažniausiai būna nuo 15 iki 30 centimetrų. Snieglentininkai leidžiasi nuo snieguotų šlaitų, kalnų ir kalnynų ant snieglentės, kuri yra specialiai pritaisyta prie snieglentininko kojų su apkaustais ir specialiais batais.
Snieglenčių sportas laikomas ekstremalaus žiemos sporto rūšimi. Manoma, jog ši sporta šaka itin išpopuliarėjo JAV 1960 metais ir buvo įkvėpta banglenčių ir riedlenčių sporto. 1998 metas Nagane tapo olimpine sporto šaka. Pirmosios varžybos surengtos Nagane. 2007 metais, vertinant pagal įrangos pardavimų skaičių, JAV snieglenčių sportas pasiekė piką.
Slidinėjimo stiliai
Nuo pat snieglenčių sporto pradžios varijavo įvairūs slidinėjimo stiliai, kurių kiekvienas turėjo tiek skirtingos įrangos, tiek ir technikos reikalavimus. Skirtingi slidinėjimo stiliai būdingi tiek rekreaciniam, tiek profesionaliam snieglenčių sportui. Nors kiekvienas stilius yra unikalus, tarp jų išlieka panašumų.
Nusprendę slidinėti, atkreipkite dėmesį ir į lentas. Renkantis galioja vienoda taisyklė – jų ilgis turi būti žemiau smakro arba jo aukštyje. Mėgstantys didesnį greitį pažengę slidininkai renkasi ilgesnes ir kietas slides, nes kuo slidės ilgesnės, o jų forma tiesesnė, tuo sunkiau bus padaryti staigų posūkį.
„Jibbing“ arba „Freestyle“ slidinėjimas
„Jibbing“ yra toks slidinėjimo stilius, kai čiuožiama ant neįprastų paviršių ir atliekami įvairūs triukai. Žodis „jib“ gali reikšti ir daikto vardą ir veiksmo atlikimą, priklausomai nuo žodžio vartojimo. Daiktai, ant kurių galima čiuožti gali būti metalinės konstrukcijos, dėžės, suolai, betoninės atbrailos, rąstai ar net transporto priemonės. „Jibbing“ yra „Freestyle“ slidinėjimo su snieglenčių technika. Paprastai taip čiuožti galima tik specialiai tam pritaikytose vietose, bet kartais „Jibbing“ gerbėjų galima sutikti ir miesto aplinkoje.
„Freesyle“ lentas reiktų rinktis trumpesnes, o kiek – kiekvienas sprendžia pagal save. Pavyzdžiui, „jibb‘eriai“ dažnai renkasi lengvas, trumpas, krūtinės lygį siekiančias labai minkštas lentas, nes su trumpesne lenta lengviau atlikti triukus.
„Freeride“ slidinėjimas
„Freeride“ slidinėjimas laikomas vienu lengviausių. Šis stilius ypač populiarus, nes yra gana paprastas ir apima lengviausią techniką, kai įprastai leidžiamasi tiesiog kalno šlaitu. „Freeride“ stiliaus snieglentininko įranga dažniausiai susideda iš minkštų batų ir abiejų krypčių snieglentės. Tokia pati technika naudojama ir „Boardercross“ stiliuje.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į lentos dydį. „Freeride“ lentos turi būti kietos ir siekti smakrą. Taip pat jos pasižymi skirtingu snieglentės galų ilgiu, o priekis visada yra ilgesnis už galą.
Snieglenčių sportas
Džiugu, jos snieglenčių sportas vis populiarėja, o sporto entuziastų vis daugėja. Pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) 2022 rengia projektą „Tarptautinės snieglenčių federacijos generalinė asamblėja 2021“, Vilnius „Visi ant sniego! Šio renginio metu šią žiemą bus suorganizuoti du savaitės trukmės renginiai – „Pasaulinė snieglenčių diena“ ir „FIS pasaulinė sniego diena“.
Išbandyti savo jėgas ir pasidinėri galima tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio kurortuose. Lietuvoje yra apie dešimt specialiai paruošiamų slidinėjimui kalnų, iš kurių žinomiausi: Druskininkų „Snow arena“, Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinoje, Vilniaus „Liepkalnis“, Jonavos žiemos kalnų sporto kompleksas.
Slidinėjimas kalnuose
Slidininkai ir snieglentininkai, pasiruošę dideliems kalnams, dažniausiai vyksta į Austriją, Italija, Prancūziją, Lenkiją, Ukraina.
Vykstant slidinėti į tolimesnes užsienio šalis nelaimės atveju rekomenduojama apsidrausti.
